Visai, visai atsitiktinai ir netyčiom prisiminiau, kad turiu tokį dalyką, kaip blogas. Jau velniškai ilgai čia nerašiau ir, jei atvirai, neįsivaizduoju, kodėl. Jau gana ilgą laiką esu kamuojama to jausmo, kad neturiu kur išlieti savo emocijų ir minčių. Bėda ta, kad nenoriu jų lieti ant popieriaus lapo. Juk man, kaip ir kiekvienai kūrybingai ir kažkiek maištingai sielai, reikia kažkokios vietelės, kurioje galėčiau lieti savo jausmus. Noriu, kad juos kažkas skaitytų, kažkas jais žavėtųsi, galbūt pakritikuotų, juk aš, kaip ir dauguma blogerių, turiu šiokią tokią nedidelę svajonę, kartas nuo karto apie save man primenančią - parašyti knygą.
Kai šiuos žodžius parašiau čia, tai ėmė atrodyti tarsi savotiška misija neįmanoma. Pagalvoti apie kažką norimo, bet šiai akimirkai nepasiekiamo, gali kiekvienas iš mūsų, tačiau, būkime atviri - ne visų svajonės yra lengvai įgyvendinamos. Ką norėjau pasakyti, kad toji mintis, kol glūdėjo mano sielos tolimiausiose kertelėse, tol neatrodė tokia nereali, tačiau ją išreiškus žodžiu staiga ji pradėjo atrodyti tokia tolima, nepasiekiama...
Tačiau ne postringauti apie neįmanomus ir tolimus dalykus čia atėjau. Tiesą sakant, esu užkietėjusi knygų fanatikė ir radikali jų gynėja. Nors pastaraisiais mėnesiais pastebėjau, kad gan dažnai renkuosi elektroninį kūrinio variantą. Tačiau tuoj pat paaiškinsiu: paprasčiausiai dėl to, kad neturiu daug laiko pasiekti artimiausią biblioteką, nors tą pastatą drąsiai galėčiau vadinti man šventu. Būtent todėl nusprendžiau rašyti šiame bloge apie perskaitytas knygas ir atvirai jas pagirti arba išpeikti. Galbūt šią temą pasirinkau ir todėl, kad literatūra visada mano gyvenime užėmė svarbią vietą. Knygos mane mokė gyvenimo, tik jų dėka supratau, kas yra išdavystė, meilė, pasitikėjimas. Nors draugais niekada nesiskundžiau, visgi pernelyg didelių nuotykių mano gyvenime niekada nevyko, tikriausiai todėl knyga man tapo geriausia drauge, supažindinanti mane su gyvenimo sunkumais bei malonumais. Kad ir kaip bebūtų gaila, neprižadu, kad knygos recenzijos (jei bus galima lengvučius įrašus šitaip vadinti) bus itin dažnos, kadangi šiaip jau turbūt iš prigimties esu užimtas žmogus ir visad randu veiklos, net jei jos ir taip turiu ligi kaklo. Todėl belieka tikėtis, kad bus skaitančių bei susižavėjusių tuo, ką retkarčiais čia paskelbsiu!
xoxo,
Kornelija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą