Tikrai nesiruošiu atskleisti visų siužetinių linijų, kadangi pati žinau, kaip yra nemalonu, kai net nepasiėmęs knygos žinai, apie ką ji. Todėl skaitydami būkite ramūs - svarbių kulminacinių taškų nežadu paminėti.
Tai buvo viena tų lengvų knygučių, kurias lėtais tempais galima perskaityti per keletą dienų. Vienu rimtu prisėdimu - ir per vieną. Kodėl šį prancūzų rašytojos ir dramaturgės kūrinį skaityti rinkausi po analizės mokykloje, kuomet visos problemos jau buvo išgvildentos - pati negalėčiau atsakyti. Galbūt po visų rimtų kūrinių norėjau kažko paprasto, lengvo ir nuoširdaus. Nors turbūt tai tebuvo trumpalaikis noras - iškart po šios knygos ėmiausi Vinco Mykolaičio-Putino ,,Altorių šešėly".
Šios knygos pačia įdomiausia, kokią yra tekę skaityti, tikrai negalėčiau pavadinti. Pirmiausia, turbūt dėl to, kad tai nėra kažkokia sukrečianti istorija (nors pabaiga, reikia pripažinti, kažkiek netikėta), o paprasčiausia dar tik besikuriančios šeimos tragedija, dėl kurios kaltinti galima tik pagrindinę knygos heroję, nors atsižvelgiant į visas aplinkybes bei jos amžių (t.y. brendimo amžių, kai kamuoja tikrų tikriausios minčių, emocijų, jausmų bei išgyvenimų audros) visa tai galima pateisinti. Jaunai, septyniolikmetei Sesilei tenka išgyventi visą virtinę įvykių - pažintis su Siriliu, kažkokie neaiškūs jausmai, pradedantys kirbėti merginos krūtinėje, Anos atsiradimas tėvo gyvenime bei atsisveikinimas su Elze, nors pastarajam, tiesa, knygoje daug dėmesio nebuvo suteikta. Atostogaujanti paauglė su tėvu sulaukia netikėto svečio - griežtos, gracingos, garbingos, pedantės Anos, pasiekusios viduramžį ir, tenka pripažinti, puikiai tinkančios tėvui į porą jau vien dėl skirtingų gyvenimo būdų, kurių vienas kitą galėtų pamokyti. Tačiau Ana netampa paprasčiausiu šeimos nariu. Nors ir pati dažnai pabrėžia, kad nesistengia Sesilei atstoti motinos, kad ir ką ji bekalbėtų, jos poelgiai rodo visiškai kitaip. Įvairūs draudimai ir liepimai vargšei paauglei tiesiog apkartina atostogas, kurios, jau vien sprendžiant iš išsamių autorės aprašymų, turėtų būti nepakartojamos ir įsimintinos. Kad ir kokių ryžtingų veiksmų imasi Sesilė, jos poelgius galiu pateisinti. Galbūt po daugelio metų perskaičiusi šią istoriją ir vėl aš teisiu ir kiek niekinsiu šitokį lengvabūdės jaunos merginos elgesį, tačiau bent jau dabar, būdama jos bendraamže, aš ją užjaučiu ir visiškai pateisinu. Pati žinau, kad nėra nieko bjauriau už varžymus, apribojimus ir liepimus, todėl galbūt šią veikėją galiu suprasti geriau nei bet kuris vyresnio amžiaus skaitytojas.
Romane iškeliama pagrindinė meilės ir šeimos idėja. Didžiausia dilema: ar gali maištingos sielos paauglė, pripratusi prie triukšmingo gyvenimo būdo, įsileisti į savo šeimą, širdį ir gyvenimą visiškai naują žmogų, kurio charakteris, tikslai bei gyvenimas kardinaliai skiriasi nuo jos pačios? Ar gali jauna mergina, kuriai tėvas atstojo ir tėtį, ir mamą, staiga priimti prašalaitę moterį ir vertinti, branginti ją kaip tikrą šeimos narį?
Kad ir kokia svarbi problema būtų nagrinėjama tekste, kažko jame visgi trūko. Nežinau, ar tikrumo, realumo, įtikinėjimo, tačiau romanas priminė labiau ne išleistą ir puikiai įvertintą knygą, o rankraštį, paruoštą paduoti leidyklai. Galbūt privalomosios literatūros sąraše ši knyga puikuojasi vien dėl keliamų problemų ir vertybių, tačiau laisvo laiko šiam literatūros kūriniui skaityti gaišti nenorėčiau.
Visgi tiems, kurie nori itin paprastos knygos, lengvai skaitomos; tam, kad paprasčiausiai perskaitytų knygų sąraše galėtų padėti dar vieną varnelę ir kurie knygas skaito tik dėl skaičiaus - prašom, šis romaniūkštis - kaip tik jums. Tačiau rimtų, klasikinių, tikrų istorijų gerbėjams šios knygos geriau neimti į rankas. Greičiausiai tik pasipiktinsite, kad ją skaitėte.
Kurie ruošiasi ją perskaityti, galiu palinkėti tik gero laiko su paprastute, lengvute knygute!
Įvertinimas: 5/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą