Atsakymas į klausimą ,,Kodėl ėmiau skaityti šią trilogiją?" būtų labai paprastas - kai paėmiau pirmąją trilogijos dalį į rankas, tuo metu ją skaitė visi. Na, bent jau iš mano draugų rato. Mane galbūt vedė noras dar labiau įsilieti į tą visumą, galbūt akylus ieškojimas bendrų temų. Tačiau neabejotinas faktas, kad perskaityta trilogija mus vienaip ar kitaip suartino.
Nors visos trys dalys yra neatsiejamos viena nuo kitos, stengsiuosi kalbėti apie finalą - ,,Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių". Jei atvirai, pikantiškos intymios vietelės knygoje nepatraukė mano dėmesio (nors puslapių tikrai nepraverčiau), mane labiau domino visas tas supuvusio žmogaus vidinis pasaulis. Ką gali išgyventi psichologiškai, dvasiškai traumuotas žmogus, kaip jam reikia įveikti savo baimes ir monstrus, kurie gyvena galvoje. Manau, kad intymus romano siužetas tebuvo priemonė patraukti visuomenę susidomėti šiuo romanu (ir, žinoma, neabejotinai sėkminga), tačiau esu įsitikinusi, kad po slapyvardžiu besislepianti James visuomenei norėjo perduoti ir kitokią žinią - koks gali būti dvasiškai pažeisto žmogaus vidus. Tiesiog kiekvienas skaitytojas knygoje įžvelgia tai, ką nori - ar prikaustančius seksualius intymaus gyvenimo aprašymus, ar samprotavimus apie žmogaus psichologinį pažeidžiamumą.
Neapsakomai gilų randą širdyje ir traumą savo mąstyme turintis Kristianas Grėjus pamažu įsimyli. Šiam įtakingam, garsiam, populiariam, merginų geidžiamam vyrui tai buvo kažkas visiškai naujo. Nemažą skaičių moterų į savo lovą atsivedęs Grėjus tikėjosi tokių pačių santykių ir su Anastazija Stil, kuri jau iš pirmo žvilgsnio patraukia vyro dėmesį. Konfidencialumo sutartys, susitarimai, paslaptys, nuolankumas, dominavimas, mazochistiniai žaidimai, sadizmas... Visa tai buvo Kristiano Grėjaus kasdienybė. Šios sąvokos įėjo į jo tobulų santykių sampratą. Lengvos, širdžiai džiaugsmą teikiančios, neįpareigojančios, švelnios, rūpestingos meilės jis nesuprato. Taip pat nesuprato ir švelnaus, malonaus mylėjimosi, arba, kaip jis pats įvardino - vanilinio sekso. Mums Kristiano Grėjaus pasaulis atrodo nenormalus, jam toks pat atrodo mūsiškis. Vaikystėje patirta trauma, taip pat paauglystėje į šį purvo pasaulį parodytas kelias pusamžės moters Kristiano mąstyme padėjo tvirtus pamatus tolesniam jo mąstymui. Tačiau tarsi viesulas į stambaus verslininko gyvenimą įsisukusi klasikinės literatūros gerbėja ir sėslaus gyvenimo būdo propaguotoja Ana pamažu ėmė keisti ir vyro gyvenimo būdą. Viešpatie, kaip banalu! Ir aš taip pagalvojau. Nėra nieko, ko nenugalėtų meilė; ji - visagalė. Nuo tokių viešų ir garsių pareiškimų kartais vemti verčia, tačiau saldumo šioje trilogijoje ne tiek jau ir daug. Ganėtinai dažni pykčiai ir išsiskyrimai, pasikėsinimai nužudyti, apiplėšimas, pavojus gyvybėms ir, galų gale, neplanuotas pirmagimis. Ganėtinai reali, tikrovę atspindinti istorija nenukelia į beribes vaizduotės platybes, o tiesiog atskleidžia skaitytojui realybę. Tik, galbūt, kiek kitokią.
Atrodo, sunku patikėti - sėkmingas verslininkas, Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius, tiesiog aptekęs pinigais Kristianas savo gyvenime neturi svarbiausio dalyko - tikrai mylimos moters. Iš tiesų iki Anos jis nelabai ir suprato, ką reiškia besąlygiškai mylėti. Apskritai, tokie žmogų užvaldantys jausmai kaip meilė jam buvo tolimi ir nepažįstami; jo gyvenimas buvo valdomas aistros, fizinės traukos ir kūniškų malonumų.
Taip, Anastazijai pavyko. Ji parodė Kristianui normalų gyvenimą. Jo akimis tai buvo kitoks, neeilinis gyvenimas, kuris iš pirmo žvilgsnio nelabai patiko, bet, laikui bėgant, pasirodė visai nieko. Vedybos, sukurta šeima, du vaikučiai, užtikrinta finansinė padėtis bei neblėstanti meilė - argi gali reikėti ko daugiau žmogui, iki šiol turėjusio tik krūvas šlamančių ir didelius, erdvius, bet šaltus namus..?
Knygos anotacijoje labai taikliai apibūdinta beveik visa trilogijos siužetinė linija: ,,Kai Ana susipažįsta su keistuoliu ir dvasinių kančių kamuojamu verslininku Kristianu Grėjumi, tarp jų įsiplieskia aistringas romanas ir iš esmės pakeičia abiejų žmonių gyvenimą. Ana visada žinojo, kad mylėti jį tikrai nebus lengva ir kad jiedviem būnant drauge teks įveikti tokius iššūkius, kokių nė vienas neįsivaizdavo. Ana turi įsilieti į prabangųjį Kristiano gyvenimą neaukodama dėl jo nei savo asmenybės, nei laisvės; o Kristianui reikia nugalėti stiprų norą viską valdyti ir atsikratyti vis dar persekiojančių praeities šmėklų. Dabar, pagaliau būdami drauge, jie turi viską: meilę, aistrą, artumą, turtus ir neribotų galimybių pasaulį. Tačiau kaip tik tuomet, kai, rodos, nieko netrūksta, nelaimė ir likimas padeda išsipildyti baisiausiems Anos košmarams..."
Ir visgi, kaip jau minėjau, ši trilogija manyje paliko gilią žymę ne dėl intymios tematikos, bet dėl potekstės, kurią rašytoja labai subtiliai perteikė daugelį sudominančia tema. Į psichologines traumas, dvasinio pasaulio randus pažvelgiau kiek kitaip, į jų išgydymą - taip pat. Tik šioje knygoje tas gijimo procesas pateikiamas ne toks jau ir saldus bei vanilinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą